1 900 kilometrų pakrantės su išpuoselėtais pajūrio kurortais ir balto smėlio paplūdimiais, garbiais UNESCO pasaulio paveldo miestais ir įspūdinga gamta. Tik valanda kelio automobiliu nuo Baltijos jūros, ir Jūs jau didžiausiame Vidurio Europos susijungiančių ežerų ir upių kraštovaizdyje. Mažuose miesteliuose ir vietovėse, kuriose apstu ledynmečio suformuotų kalvų ir salpų yra apie 2 000 pilių, parkų ir dvarų, tarp jų – ir Šiaurės Noišvanšteinas.Valdovų miestai ir Hanzos didmiesčiai prie Baltijos jūros
Šverino pilis, vadinama Šiaurės Noišvanšteinu, buvo Meklenburgo-Šverino didžiųjų hercogų rezidencija. Dabar šiame dailiame pastate įsikūręs Žemės parlamentas (Landestag), visiškai šalia prasideda Šverino senamiestis su puošniais namais, pastatytais per pastaruosius šimtmečius.
Prie daugelio pilių ir dvarų vasarą vyksta kultūriniai renginiai: Šverino pilies festivalio operos, didžiausios Vokietijoje operetės po atviru dangumi Noištrelico pilies sode, spalvinga kabaretų šventė „Kleines Fest im großen Park“ Liudvigsliuste – tai tik keletas iš jų.
Hanzos miestų ir uostamiesčių viduramžių gatvelėms būdingi raudonų plytų statiniai. Jų siluetus vainikuoja milžiniškos gotikinės mūrinės bažnyčios. Ypač įspūdingai atrodo šio stiliaus statiniai Vismare (UNECSO pasaulio paveldas), Rostoke, Štralzunde (UNECSO pasaulio paveldas) ir Greifsvalde. Namai su smailiais frontonais, masyvūs sandėlių pastatai ir meistriškai pastatytos rotušės byloja apie tų laikų pirklių ir prekybininkų turtingą gyvenimą.
Kurortuose išlikusi gražiosios epochos nuotaika
XIX amžiuje šalia klestinčių uostamiesčių ėmė kurtis pirmieji Baltijos pajūrio kurortai. Didysis hercogas Frydrichas Francas I, 1793 m. Heiligendame gydęsis Baltijos jūros vandenyje, ten įkūrė pirmąjį Vokietijos pajūrio kurortą ir taip pradėjo formuotis kurortų kultūra balto smėlio paplūdimiuose. Dabar prie jūros yra 29 pajūrio ir gydomieji kurortai. Rafinuotuose pajūrio kurortuose galite pasigrožėti ypatinga kurortų architektūra. Ja ypač garsėja tokie karališki kurortai kaip Albekas, Banzinas ir Heringsdorfas. Uzedomo sala garsi tuo, kad joje yra daugiausia sertifikuotų sveikatingumo viešbučių.
Trys nacionaliniai parkai ir beribis jūros kraštovaizdis
Vokietijos šiaurėje išsaugota daug pirmykštės gamtos grožio: Pomeranijos bodenų kraštovaizdžio nacionalinis parkas yra didžiausia gervių poilsio vieta Centrinėje Europoje. Uolėta Jazmundo nacionalinio parko pakrantė Riūgeno saloje tarsi šviečia iš toli baltomis kreidos uolomis, kurias Kasparas Davidas Frydrichas nutapė savo visame pasaulyje žinomame paveiksle. Miškingas Miurico nacionalinis parkas, esantis Meklenburgo ežerų krašto viduryje, supa Miurico ežerą – didžiausią Vokietijos vidaus ežerą. Iš čia į visas puses nusidriekia vandens kraštovaizdis. Parkas yra vandens sporto entuziastų Meka: šiame unikaliame vandens rojuje galite plaukioti kanojomis Penės upe, vadinama Šiaurės Amazone, buriuoti Miurico ežere arba praleisti atostogas name ant vandens ežeruose nuo Šverino iki Berlyno.
Šverino pilis, vadinama Šiaurės Noišvanšteinu, buvo Meklenburgo-Šverino didžiųjų hercogų rezidencija. Dabar šiame dailiame pastate įsikūręs Žemės parlamentas (Landestag), visiškai šalia prasideda Šverino senamiestis su puošniais namais, pastatytais per pastaruosius šimtmečius.
Prie daugelio pilių ir dvarų vasarą vyksta kultūriniai renginiai: Šverino pilies festivalio operos, didžiausios Vokietijoje operetės po atviru dangumi Noištrelico pilies sode, spalvinga kabaretų šventė „Kleines Fest im großen Park“ Liudvigsliuste – tai tik keletas iš jų.
Hanzos miestų ir uostamiesčių viduramžių gatvelėms būdingi raudonų plytų statiniai. Jų siluetus vainikuoja milžiniškos gotikinės mūrinės bažnyčios. Ypač įspūdingai atrodo šio stiliaus statiniai Vismare (UNECSO pasaulio paveldas), Rostoke, Štralzunde (UNECSO pasaulio paveldas) ir Greifsvalde. Namai su smailiais frontonais, masyvūs sandėlių pastatai ir meistriškai pastatytos rotušės byloja apie tų laikų pirklių ir prekybininkų turtingą gyvenimą.
Kurortuose išlikusi gražiosios epochos nuotaika
XIX amžiuje šalia klestinčių uostamiesčių ėmė kurtis pirmieji Baltijos pajūrio kurortai. Didysis hercogas Frydrichas Francas I, 1793 m. Heiligendame gydęsis Baltijos jūros vandenyje, ten įkūrė pirmąjį Vokietijos pajūrio kurortą ir taip pradėjo formuotis kurortų kultūra balto smėlio paplūdimiuose. Dabar prie jūros yra 29 pajūrio ir gydomieji kurortai. Rafinuotuose pajūrio kurortuose galite pasigrožėti ypatinga kurortų architektūra. Ja ypač garsėja tokie karališki kurortai kaip Albekas, Banzinas ir Heringsdorfas. Uzedomo sala garsi tuo, kad joje yra daugiausia sertifikuotų sveikatingumo viešbučių.
Trys nacionaliniai parkai ir beribis jūros kraštovaizdis
Vokietijos šiaurėje išsaugota daug pirmykštės gamtos grožio: Pomeranijos bodenų kraštovaizdžio nacionalinis parkas yra didžiausia gervių poilsio vieta Centrinėje Europoje. Uolėta Jazmundo nacionalinio parko pakrantė Riūgeno saloje tarsi šviečia iš toli baltomis kreidos uolomis, kurias Kasparas Davidas Frydrichas nutapė savo visame pasaulyje žinomame paveiksle. Miškingas Miurico nacionalinis parkas, esantis Meklenburgo ežerų krašto viduryje, supa Miurico ežerą – didžiausią Vokietijos vidaus ežerą. Iš čia į visas puses nusidriekia vandens kraštovaizdis. Parkas yra vandens sporto entuziastų Meka: šiame unikaliame vandens rojuje galite plaukioti kanojomis Penės upe, vadinama Šiaurės Amazone, buriuoti Miurico ežere arba praleisti atostogas name ant vandens ežeruose nuo Šverino iki Berlyno.
RSS Feed