Vokietija
Vokietija (vok. Deutschland), oficialiai – Vokietijos Federacinė Respublika (VFR; vok. Bundesrepublik Deutschland, BRD) – valstybė Vakarų Europoje, sudaryta iš 16 federacinių vienetų (žemių). Šiaurėje ribojasi su Danija, Šiaurės ir Baltijos jūra, rytuose – su Lenkija ir Čekija, pietuose – su Austrija bei Šveicarija, vakaruose – su Prancūzija, Liuksemburgu, Belgija ir Nyderlandais.
Vokietija – didžiausia pagal gyventojų skaičių Europos šalis (~81,8 mln. gyv.). Pagal BVP dydį – ketvirta pasaulyje ir yra laikoma viena turtingiausių ir ekonomiškai pajėgiausių šalių pasaulyje. Viena iš Europos Sąjungos steigėjų. Be to, JTO, OECD, NATO, ESBO bei G8, kitų tarptautinių organizacijų narė ir svarbi paramos teikėja.
Anksčiau Vokietijos vardu buvo vadinama ne valstybė, bet daugybė savarankiškų kunigaikštysčių ir karalysčių Europos viduryje. Valstybingumo pradžią žymi 962 m. buvusio Karolingų paveldo pagrindu susikūrusi Šventąja Romos imperija (gyvavusi iki 1806 m.). 1871 m. suvienijus vokiškas žemes, buvo įkurta Vokietijos imperija (joje dominavo Prūsijos karalystė). 1949 m. Vokietija buvo padalinta į Rytų Vokietiją ir Vakarų Vokietiją. Vėl suvienyta buvo 1990 m. spalio 3 d.
Vokietija – didžiausia pagal gyventojų skaičių Europos šalis (~81,8 mln. gyv.). Pagal BVP dydį – ketvirta pasaulyje ir yra laikoma viena turtingiausių ir ekonomiškai pajėgiausių šalių pasaulyje. Viena iš Europos Sąjungos steigėjų. Be to, JTO, OECD, NATO, ESBO bei G8, kitų tarptautinių organizacijų narė ir svarbi paramos teikėja.
Anksčiau Vokietijos vardu buvo vadinama ne valstybė, bet daugybė savarankiškų kunigaikštysčių ir karalysčių Europos viduryje. Valstybingumo pradžią žymi 962 m. buvusio Karolingų paveldo pagrindu susikūrusi Šventąja Romos imperija (gyvavusi iki 1806 m.). 1871 m. suvienijus vokiškas žemes, buvo įkurta Vokietijos imperija (joje dominavo Prūsijos karalystė). 1949 m. Vokietija buvo padalinta į Rytų Vokietiją ir Vakarų Vokietiją. Vėl suvienyta buvo 1990 m. spalio 3 d.
Klimatas. Vokietijos klimatas permainingas ir įvairus. Čia yra dvi klimatinės zonos: žemyninio ir jūrinio klimato. Vokietijos klimatui nebūdingi labai stiprūs temperatūrų svyravimai. Žiemos rytuose ir vakaruose skiriais: vakaruose temperatūra labai žema, tuo tarpu vakaruose žiemos gana švelnios. Vasarą temperatūra svyruoja nuo 20 iki 30 laipsnių Celsijaus.
Birželio – rugsėjo mėnesiai yra labiausiai tinkami aplankyti Vokietiją. Šiuo metų laiku dienos yra šiltos, tačiau naktimis oras atvėsta, todėl eidami pasivaikščioti vakare būtinai pasiimkite švarkelį arba megztuką. Būkite pasiruošę lietingam orui – vasarą čia gana dažnai lyja. Balandis, gegužė ir spalis taip pat tinkami turizmui; šis metų laikas labiausiai tinkamas lankyti muziejus. Gruodžio mėnesį Vokietijoje veikia daug kalėdinių mugių; čia galite nupirkti kalėdinių dovanų šeimos nariams ar draugams. Žiemos Vokietijoje šaltos ir drėgnos. |
Istorija. Vokietija yra labai turtinga savo istorija. Įvairiais istorijos laikotarpiais ji priklausė skirtingoms sąjungoms. 843 metais buvo sukurta Šventoji Romos imperija, kuri įvairiomis formomis gyvavo iki 1806 metų. XVI amžiuje Vokietijoje vyko Reformacijos judėjimas. Šiame amžiuje daugelis vokiečių tapo protestantais. XVIII amžiaus pradžioje Brandenburgas - Prūsija tapo karalyste. Valstybę valdė Fridrichas Vilhelmas I, garsėjęs savo despotizmu. Svarbi buvo ir Bavarija, Saksonija, Hanoveris. Saksonija ilgą laiką buvo kultūros centras, čia prasidėjo reformacija. Vokietija po Trisdešimties metų karo ir Vestfalijos taikos buvo labai suskaldyta, nesugebėjo pasipriešinti garsiam karžygiui Napoleonui. 1806 metais Napoleonas panaikino Šventąją Romos imperiją. 1815 metais buvo sukurta Vokietijos sąjunga, kuri per 1848 - 1849 metų revoliuciją suiro. 1871 metais Versalyje Vokietija buvo paskelbta imperija. Prie to labai prisidėjo Otas von Bismarkas. Vokietija buvo suvienyta tik 1990 m. spalio 3 d. po komunizmo žlugimo Europoje. Dabar Vokietija yra Europos Sąjungos valstybė ir sąjungoje turi didelę įtaką.
|
Ekonomika. Vokietija yra ekonomiškai labai stipri pasaulio valstybė. Po JAV ir Japonijos ji yra trečioji stipriausia valstybė pasaulyje. 1999 metų sausio 1d ir dar 10 Europos Sąjungos valstybių sudarė Europos pinigų sąjungą. Nuo 2002 metų pasikeitė Vokietijos valiuta (markes pakeitė euras).
Vokietijos ekonomikos sektoriai: paslaugų sfera 65,8%, pramonė 33,1%, žemės ūkis 1,1%. Pramonė: Vokietija yra plieno, geležies, anglies, cemento, chemijos, įvairių mechanizmų, variklių, elektronikos, maisto gamintoja ir tiekėja. Šioje šalyje statomi ir laivai, gana stipti tekstilės pramonė. Žemės ūkio produktai: bulvės, kviečiai, cukranendrės, vaisiai, kopūstai. Naminiai galvijai. Eksportuoja: mechanizmus, variklius, chemijos produktus, metalus, tekstilę, maisto produktus. Eksporto partneriai: Europos Sąjunga 55.5% (Prancūzija 10.7%, Jungtinė Karalystė 8.5%, Italija 7.4%, Olandija 7.0%, Belgija-Liuksemburgas 5.8%), JAV 8.6%, Japonija 2.3%. Importuoja: mechanizmus, variklius, chemijos produktus, maisto produktus, metalus. Importo partneriai: Europos Sąjunga 54.3% (Prancūzija 10.5%, Olandija 8.5%, Italija 7.8%, Jungtinė Karalystė 7.0%, Belgija-Liuksemburgas 6.2%), JAV 7.7%, Japonija 4.9% (1997). |
Kultūra. Menai. Vokietija turi senas meno tradicijas, menančias dar viduramžių laikus, kuomet gyveno garsūs menininkai Lucas Cranach ir Albrecht Dürer.
XIX amžiuje Vokietijoje gimė europietiškasis romantizmas, kurį įkvėpė menininkai Caspar David Friedrich, Carl Spitzweg ir Johann Heinrich Wilhelm Tischbein. Literatūra. Goethe, Schiller, Heine, Mann - tai Vokietijos rašytojai, kurių kūryba garsi visame pasaulyje. Jų knygas turi kiekvienas inteligentiškas vokietis. Vėliava. Vėliavos spalvų reikšmė: juoda – galingumas, raudona – kraujas, geltona – liepsna. |
Tradicijos. Vokietija turi senas ir gilias tradicijas, jos labai saugomos ir perduodamos iš kartos į kartą. Tradicijos ir papročiai vienija atskiras bendruomenes, daro jas stipresnes.
Velykų sekmadienį tėvai paslepia margintus kiaušinius kieme ar pievoje. Vaikams pasakojama istorija, kaip Velykų zuikis dažė kiaušinius ir paslėpė juos, kad vaikai surastų. Waluburg naktis. Gegužės pirmąją miestuose pastatomas May - tree. Tai aukštas medis storu kamienu, dažniausiai nudažytas mėlynai ir baltai, dekoruotas kaspinais ir žaisliukais. Jis pristato miesto amatininkų korporacijas. Waluburg naktis švenčiama balandžio 30 - ąją, kuomet jauni vyrai iš įvairių miestų „vagia“ šiuos medžius iš kaimyninių miestų. Jei pavyksta pavogti medį, miestiečiai jį turi išsipirkti (mokama alumi). Adventas. Keturias savaites prieš Kalėdas prasideda Adventas. Kiekvienoje šeimoje kiekvieną Advento sekmadienį uždegama po vieną žvakę. Per Kūčias jau dega visos keturios žvakės. Kalėdos. Pasakojamos legendos, kad Kalėdų naktį upėmis teka vynas, gyvūnai šneka žmonių kalba, bažnyčių varpai skamba jūros dugne... Kalėdų šventimas prasideda gruodžio 6 - ąją - Šv.Nikolo dieną. Kaip ir daugelyje Europos šalių, Šv.Nikolo dienos išvakarėse prie židinių vaikai kabina batą. Naktį Šv.Nikolas nusileidžia kaminu su nuodėmių knyga. Jei vaikas buvo geras, jis batą pripildo saldumynais. Tačiau jei vaikas buvo negeras, bate jis randa tik šakelę. Gruodžio 21 - oji yra trumpiausia diena metuose. Ji vadinama Šv.Tomo diena. Kalėdų rytą, kaip ir visame pasaulyje, vaikai bėga ieškoti po eglute paslėptų dovanų. Per Kalėdas giedamos giesmės, pasakojamos Kalėdų istorijos, valgoma daug saldumynų. Papuošta Kalėdų eglutė simbolizuoja Rojaus sodą ir dar vadinama „Rojaus medžiu“. Dažnai eglutės puošiamos sausainiais, vaisiais, žvakutėmis, rankų darbo žaisliukais. |